Šermukšnių gatvės bunkeris
Rekonstruojamoje Šermukšnių gatvėje netikėtai buvo atrastas įėjimas į bunkerį. Tai nedidelis betoninis bokštelis, kuris visą savo laiką buvo praeinantiems žmonėms po nosimi, tačiau niekas net neįtarė jo tikrosios paskirties.
Pradžiai šiek tiek priešistorės. 2014 metų pavasarį nuaidėjo žinia, kad netoli Lukiškių aikštės esančioje Šermukšnių gatvėje, kurioje yra įsikūrusios tokios bauginančios institucijos kaip VMI ir FNTT prasidės gatvės atnaujinimo darbai. Gatvė atrodė neypatingai išvaizdžiai: sena sutrūkinėjusi asfalto danga, nusidėvėjusios sovietinės plytelės, apšiurę pastatų fasadai, tačiau verta paminėti ir išskirtini bruožą, tai per visą gatvę einantis skiriamasis šaligatvis, kuriame augo medžiai ir neteisėtai parkuodavosi anksčiau paminėtų institucijų lankytojai bei darbuotojai. Taip pat akis džiugino sena apvali mūrinė plakatų kolona, kurių mano žiniomis Vilniuje liko tik pora.
Gerą žinią apie gatvės rekonstravimą aptemdė šalia esančioje Vasario 16-osios gatvėje, kurioje darbai prasidėjo mėnesiu anksčiau, negailestingas medžių nupjovimas. Paaiškėjo, kad Savivaldybės planuose vietos nėra netik senoms, neypatingai išvaizdžioms, bet vis tik sveikoms ir sugeriančioms nemažą miesto taršos dalį liepoms, bet ir bendrai bet kokiems medžiams. Tas pats lietė ir Šermukšnių gatvę, kur tai pat buvo suplanuota išpjauti viską kibenimat’, o išskirtinėje skiriamojoje juostoje įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, nes valdininkų automobiliai ir taip niekur netelpa. Tuomet aktyviai ėmė reikštis įvairios žaliosios partijukės ir visokio plauko liberalai. Prasidėjo akcijos siekiant išsaugoti medžius, buvo raginimų netgi prisirišti prie jų kai atvažiuos sunkioji technika. Aktyvistai nupjauti pažymėtus augalus aprišdavo žaliomis skarelėmis ir piketavo. Tačiau žodžiai ir liko žodžiais. Galiausiai Savivaldybė pažadėjo Šermukšnių gatvėje pasodinti šermukšnius ir protestai pasibaigė. Seni medžiai su inkilais buvo nupjauti ir išvežti.
Nufotografuota 2014 metų balandžio mėnesį iki rekonstrukcijos pradžios
Senąją skelbimų ir plakatų koloną taip pat nuspręsta griauti. Liepos 11 dieną darbininkai kastuvais ir laužtuvais pradėjo gramdyti storus plakatų sluoksnius ir faneros plokštes, kuriomis buvo apkaltas visas bokštelis. Nurovus visas šiukšles pasirodė atidaromos ventiliacijos grotelės ir kopėčios į apačią. Paaiškėjo, kad tai visai ne plakatų kolona, o įėjimas į bunkerį! Tiek metu jis čia stovėjo ir apsimetinėjo ne tuo kuo yra iš tikrųjų. Nusprendžiau leistis į apačią kol objektas nesulygintas su žeme.
Darbininkai atranda įėjimą į bunkerį
Surūdijusios grotelės vis tik nesunkiai prasivėrė, netrukus įlipau į vidų.
Tokiomis pat kopėčiomis, kurias galima sutikti kanalizacijos kolektoriuose, nusileidau į požemius.
Viduje guli šiukšlės ir medinės lentos. Patalpa labai maža, čia tenka stovėti susilenkus, o geriausia atsitūpus.
Siauras koridorius veda į bunkerio gilumą.
Čia prieiname prie pirmųjų šarvuotų durų. Tunelis pasuka į dešinę pusę. Iš to galime spręsti, kad jis veda į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pastatą.
Ant grindų radau seną Kalnapilio alaus butelį, tokius gamino daugiau nei prieš 15 metų. Šalia guli kažkokio socialistinio gėralo butelis su raudonos žvaigždės emblema.
Galiausiai prieiname užrakintas šarvotas duris. Po kelių nesėkmingų bandymų jas atidaryti supratau, kad mano kelionė artėja prie pabaigos. Spėju, kad pavykus jas atidaryti patekčiau į FNTT patalpas, o tai geruoju tikrai nesibaigtų.
Greičiausiu laiku nei bokšto, nei šitos bunkerio atkarpos nebeliks. Tad jeigu kas sumanėte nueiti – paskubėkite.
Subjektyvus vertinimas
Vaizdingumas: 6/10
Atmosfera: 7/10
Artefaktai: 2/10
Ar verta eiti: Spręskite patys
plakatų kolona ne mūrinė, bet gelžbetoninė
tokiu ventiliacijos tuneliuku ira pilna Vilniuje, vien pasivaiksciojus aplink sia vieta galima surati kokius 5.
Tai yra avarinis slėptuvės išejimas.
Jei PBB įdomu, galiu pravesti ekskursiją po bunkerį, esantį po Skalvijos k/t (Jakšto/Vienuolio kiemas)