Pusiau pastatyas „Užapvalintas namas“ Konstitucijos prospekte

Neseniai iš personalinės įgaliotos informatorės (draugės) gavau įdomaus apleisto objekto koordinates Žvėryno mikrorajone. Apsilankyti viduje deja nepavyko. Atvykęs į vietą radau tik tvirtai užkaltus langus ir užrakintas duris. Išties gaila, nes ten tikrai turėtų būti įdomu. Apėjau pastatą aplinkui porą kartų ir pradėjau fotografuoti jį iš išorės, kad įtikint save, jog visgi ne veltui čia atvažiavau. Netikėtai, lyg iš niekur, atsirado bobutė. Tikslingiau ją būtų vadinti dar moterimi, bet atsižvelgiant į išvaizdą ir mentalitetą – bobutė. Ir kaip dera moteriai iš „B” raidės (kalbu apie bobutes, nepagalvokit ko nors kito) pradėjo domėtis ką gi aš čia veikiu. Klausimas labai kvailas, tas pats kas klaust žvejo prie upės ką jis daro, bet kodėl jį taip dažnai girdi filmuojantys ar fotografuojantys žmonės? Tik aklas nepamatytų ką aš čia veikiu, bet vis tik reguliariai atsiranda idiotas, pradėjęs nerimauti pamatęs kiek didesnį nei įprastą fotoaparatą ir štatyvą prie jo. Toliau tradiciškai seka klausimas kokiu tikslu aš fotografuoju. Atsakinėti bet ką yra beprasmiška, nes prisiknisęs žmogus būna įsitikinęs, kad vyksta kažkas nelegalaus ir savo nuomonės niekada nepakeis. Lygiai tas pats buvo ir šįkart, bobutė tiesiog pradėjo reikalauti nustoti fotografuot ir išimti juostelę iš fotoaparato, nors tuo metu paveikslavau su skaitmeniniu. Vėliau ji pradėjo man grasinti policija ir kaip papūga kartojo „kas jums moka?”. „Kaip tai kas? – Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerija, Lavrovas man asmeniškai perveda pinigus į sąskaitą”. Banaloka, bet nieko geresnio atsakyt tuo metu į galvą nešovė. Bobutė, supratusi, kad iš jos tiesiog yra šaipomasi, pradėjo šalintis, bambėdama kažką sau ir traukdama iš rankinės telefoną… Netrukus atvyko ir pareigūnai. Būtų įdomu su jais pašnekėt, bet matyt mano kukli persona su fotoaparatu rankose rankose jų visai nesudomino, todėl jie net neišlipo iš automobilio. Pažiūrėjo – nuvažiavo. Pastovėjau kurį laiką išsišiepęs kaip trollface’as ir prisiminiau apie dar vieną objektą Konstitucijos prospekte, tad ten ir patraukiau. O šauniajai bobutei linkiu gauti baudą už melagingą specialiųjų tarnybų iškvietimą.

Pusę pastatė, pusę paliko likimo valiai. Šis pastatas, stovintis prie pat Europos, savo neužbaigtumu kažkodėl tai bendro Konstitucijos prospekto vaizdo visai negadina. Sakyčiau net neišsiskiria. Tikriausia labai jau įprastas dalykas niekad nesibaigiančios dangoraižių statybos tame rajone. Tačiau jokios statybos ten jau seniai nevyksta, todėl namą gali drąsiai įrašyti į apleistas vietas. Tuo labiau, kad vietai tai tikrai įspūdinga.

Į teritorija patekti vieni juokai, tuo labiau, kad jokios apsaugos ten nėra.

Požeminis pastato aukštas kur turėjo būti garažas yra užpiltas lietaus vandeniu. Gylis yra tikrai neblogas, atsiradus norui galima ir panardyt.

Vos patekęs į teritoriją išgirdau garsiais sirenas – prie pastato atlėkė gaisrininkai. Policiją man šiandien kvietė, tikriausia ir gaisrininkai irgi man. Iki pilnos laimės trūksta tik greitosios pagalbos.

Bet pasirodo visgi ne man. Vyras, gyvenantis „Šanchajuje” pastebėjo pačiame namo viršuje dūmus paskambino 112. Gaisrininkai paieškoję visą pastatą skersai ir išilgai nieko degančio nerado, tad greitu laiku įsėdo į savo radoną mašiną ir išvažiavo. O aš pratęsiau fotografavimą.

Požemė automobilių stovėjimo aikštelė.

Laiptai pastatyti iki 15 aukšto. Norėtųsi užlipti dar aukščiau, bet ir iš čia atsiveria įspūdingas vaizdas į miestą.

Fotografuota per nedidelį langiuką sienoje.

Prieiti prie krašto ir pažiūrėti žemyn yra tikrai baisu, pradedi jausti kaip plaka širdis. Pamatavau širdies dūžius Originalo pasiūlytu pulso matuokliu. 113 bmp, kai ramybės būsenoje dažniausiai būna 65.

Viduje jau spėjo pasistengti pradedantieji gatvių „menininkai”.

Kažkieno padėta lenta buvo labai slidi ir lanksti. Lipti ja su žieminiais batais ne pats geriausias sumanymas.

Vaizdas į „Šanchajų”

Subjektyvus vertinimas

Vaizdingumas: 10/10
Atmosfera: 8/10
Artefaktai: 0/10 (daiktų išvis nėra)
Ar verta eiti: tikrai verta