Pavojingas liftas
Šiandien teko susipažinti su vienu, Justiniškėse esančiu, namo liftu. Reikėjo keltis į 8 aukštą.
Paspaudžiau lifto mygtuką. Su dideliu triukšmu atsivėrė senos, apipaišytos durys. Viduje liftas taip pat atrodė nekaip. Toks pat apipaišytas kaip ir jo durys, daug užlipdyta kramtomųjų gumų ant sienų, labai prastai šviečianti lempa. Pagalvojau, kad gal geriau eisiu pesčiom, bet 8 aukštas…
Tiek to, važiuojam! Užėjau ir paspaudžiau mygtuką. Durys užsidarė, liftas sudrėbėjo ir pradėjo kilti. Tarp durų liko nedidelis tarpelis, pro kurį matėsi kaip liftas kyla. Buvo baisu, pasakyčiau, ypač kai kas aukštą girdėjosi tokie garsai kaip „trrrr-cok – trrrr-cok – trrrr-cok”, lyg kažkas temptų didlią spyruoklę ir paleistų. Grindys taip pat atrodė tikrai nepatikimai… Kuo aukščiau kilau, tuo labiau girdėjosi „trrrr-cok”. Į galva lindo tokios mintys, kad jei krisiu, mane prispaus prie lubų, kad šansas išgyvent lygus nuliui. Kai liftas pasiekė 8 aukštą, jis smarkiai sudrėbėjo. Pagalvojau, kad tuoj krisiu, bet kadangi rašau šį įrašą – vadinasi nekritau 🙂 . Durys atisdarė…
Kai ėjau atgal, nusileidau savom kojom. Liftas tikrai neremontuotas gal nuo tarybinių laikų, niekam tai nerūpi. Man tai egzotika (blogąja to žodžio prasme), o kažkam kasdienybė…
Eina sau, baisu būtų tokiame name gyventi 🙂
O kalbant apie namą, tai visai padorus. Paprastas Brežnevo laikų, 9 aukštų daugiabutis 🙂
Xmm, liftuose yra stabdžio mechanizmas, pradėjus kristi liftui – jis aklinai užblokuoja liftą. Nemanau, kad tuose senuose liftuose nebūtų to stabdžio.
Filmuose tik liftai krenta laisvuoju kritimu. Nebent stabdžiai nesuveiktų, bet ten daugiau mechanikos nei elektronikos…
aš tai vis košmarus sapnuoju kaip krentu su liftu. justiniškėse daug tokių liftų.