Lietuvos medicina

Paskutiniu laiku man susidarė tokia nuomonė, kad mūsų medikams yra visiškai nusispjaut ant žmonių. Kalbu ne apie privačius centrus, o apie nemokamas valstybines gydymo įstaigas. Nori – rėk, nori – mirk, bet kol eilėje 2 valandas neprasedėsi, niekas tavęs neaptaranaus. Prieš kelis metus buvo viskas paprasčiau, eini į registratūrą, užsirašai pas ką tik nori ir eini sau. Dabar, didžiausia nesamonė, kad norint pakliūti pas specialistą, reikia eiti pas apylinkės gydytoją, gauti siuntimą, o tik tada po kokios savaitės pas specialistą. Specialistas papasakos tau apie savo šeimyminius reikalus, išrašys vaistus, kurie tikriausia nepadės. Praleisdamas poliklinikoje 3 valandas ir eidamas namo, keiksi save, kad sugebėjai susirgti. O jei kaip aš minėjau anksčiau – vaistai nepadėjo, eini vėl žemintis į polikliniką arba galu gale lauki kol savaime nepagerės.

Štai dar nedidelė istorija, man ją neseniai papasakojo pažįstamas:

Sportuodamas miške, jis užkliuvo už akmens, pargiuvo. Iš prakirsto kelio pradėjo tekėti kraujas, į žaizdą pateko žemė. Taip lengvai galima užsikrėsti STABLIGE:

Stabligė – ūminė infekcinė liga, kurią sukelia anaerobinė lazdelė Clostridium tetani, esanti gyvulių mėšlu užterštame dirvožemyje. Patekusi į žaizdą išskiria specifiškai veikiančius toksinus, kurie paveikia nugaros ir pailgąsias smegenis. Ligoniui gali pakilti temperatūra, skauda galvą, prakaituoja, greitai pavargsta, būna ryškūs sausgyslių refleksai ir prasideda traukuliai. Būdingas trizmas – kramtomųjų raumenų spazmai, kuomet neįmanoma praverti burnos; grimasinga veido išraiška.

Mano pažįstamas nuskubėjo į vietinę polikliniką. Registratūroje jam pasakė, kad dauguma medikų atostogauja, eikit pas budinčią gygydoją. Budinčioji savo kabinete gerė kavą ir gersiai žvengė su savo med. seselėmis. Ji net neatkreipė dėmesio, kad į kabinetą užėjo žmogus.
– Atsiprašau, man į žaizda pateko žemė.
– Tai ir ko jūs iš manęs norit? – atsakė medikė.
– Gal kokių vaistų, aš bijau užsikrėsti stablige.
– Ko jūs bijot, juk žemė pateko ne miške?
– Miške! – mano pažįstamas
– A! Tai nieko tokio, praplaukit su vandeniu, užklijuokit pleistrą ir nieko nebus…

Net kai aš pats būdamas mažas kritau kaime, mama nuvedė mane pas vietinį felčerį, jis nedelsiant padarė skiepą. O čia, Vilnius, o tokie reikalai dedasi…

Manau netolymoje ateityje, Lietuvoje bus mokamas gydymas, gal tada pagerės aptaranvimas. Bet tai reikš, kad daugelis pensininkų, ar skurdžiai gyvenančių žmonių, liks išvis be medicinos.