Aš nusikaltimo dalyvis!

Apie kelionę pasakosiu ne iš eilės, labai įsiminė kelias atgal…

Kadangi traukinys Kijevas – Vilnius būtų važiavęs tik po savaitės, man teko nusitrenkt iki Minsko, o iš ten autobusu į Vilnių.
Naktį važiavau Minsko link. Pabudau kai palydovė įbėgo į kambarį, naglai įjungė šviesas ir pradėjo rėkt, siena su Baltarusija. Važiuojant į Kijevą Baltarusijos muitininkai man nepasirodė žiaurūs. Pasakos apie tai, kad jie gali prisikabinti dėl žibintuvėlio, mp3 grotuvo ar kokios kitos elektronikos taip ir lieka pasakomis. Važiuojant traukinių jie net daiktų nepatikrina. Bet šį kartą išgirdau kaip įlipęs į vagoną pasienietis paklausė palydovės:

Литва в вагоне есть?
Да, 3 человека.

Pirmoji mintis buvo, jog nieko nelegalaus nevežu, tik 0,7 l ukrainietiškos degtinės, bet jei reikia tai ras prie ko prisikabinti. Antroji mintis buvo, kad išskyrus mane, vagone dar 2 Lietuvos piliečiai 🙂

Įžengęs pasienietis paprašė pasą, pavartęs jį paprašė parodyti daiktus. Kai pamatė, kad vežu tik vieną lagaminą, atidavė dokumentus ir palinkėjo laimingo kelio.

Ryte jau buvau Minske, miestas man pasirodė labai gražus, niekur nėra nei šiūkšlių, nei girtuoklių. Visur vaikšto milicininkai, net pasirodė, kad jų daugiau už paprastai apsirengusius žmones 🙂

Nusipirkęs bilietą troleibusu važiuoti už 650 rublių 🙂 važiavau autobusų stoties link. Turėdamas kišenėje eurų pasijutau tikru milijonieriumi 😀 Atvykęs į stotį nusipirkau bilietą į Vilnių. Kol turėjau laiko nusipirkau vaistinėje suvenyrą – vieną dėžutę „Validolio“, sumokėjau 380 rublių. Pigiau nei važiuoti troleibusu 🙂

Pakui įšokau į atobusą išvažiauvome iš Minsko ir judėjome Vilniaus link. Kiek važiavau nei kartą nepamačiau nei vienos šiukšlės. Labai išvystytas žmės ūkis, visi laukai apdirbami.

O dabar prasideda įdomybės 😀

Mažame miestelyje į autobusą įšoko dvi storos bobos ir kažkoks keistas vaikis. Jie turėjo daug didelių plastikinių maišų. Prie pat mano sėdynės jie nuplėšė nu grindų kilimą ir pradėjo atsuktuvu atsukinėti grindis 🙂 . Kai tai padarė, iš didelių maišų į pogrindį pradėjo blokais krauti „Saint George“ cigaretes 😀 Paskui užsuko grindis ir užklojo kilimą. Aš vos nemiriau iš juoko… Visos cigaretės į pogrindį netilpo ir bobos pradėjo jas dalinti kitiems autobuso keleiviams. Beveik visi imti atsisakė, bobos taip ir liko su dideliu maišu rankose…

Pasienyje reikėjo visus daiktus ištraukti, eiti į pastatą kur juos tikriną. Baltarusijos pasienietis pamatė įtartiną maišą ir liepė paraodyti kas visuje. Bobos veidas buvo toks lyg ji būtų suvalgiusi svogūną ir užgėrusi actu. Kai pasienietis pamatė maišo turinį, jie išėjo į lauką. Kai jau lipom į autobusą, girdėjau kaip jis pasakė:

Aš praleisiu, bet ką sakysit Lietuvos muitininkams?

Kaip bobos papirkinėjo Lietuvos muitininkus aš nemčiau, jau artėjan prie Vilniaus jos pradėjo vėl atsukinėti grindis ir traukti savo krovinį, vieną maišą net padėjo ant mano staliuko 🙂 spėjau nupaveiksluot!

Kitą kartą stengsiuos važiuoti tik traukiniu 🙂