Tradicijos pabaiga – Ford raktai 2019

Naujus metus pradedame (reikia tikėtis, kad ir neužbaigiame, kaip praėjusiais 2018 metais) jubiliejiniu ir ko gero paskutiniu įrašu apie Ford raktus, nes, deja, šįkart jų, kabančių ant ąžuolo šakelės, neradau. Tai turėjo būti dešimti metai ir kažkodėl lipdamas per pusnis iki kelių nedidelio ir retai žmonių lankomo miško takelio link buvau visiškai tikras, kad raktai vis dar savo vietoje. Kojomis išvaliau nemažą žemės plotą nuo sniego, prisirinkęs jo pilnus batus, tikėdamasis rasti raktus tiesiog nukritusius nuo šakos, bet paieškos teigiamų rezultatų nedavė.

Aštuntą raktų fotografavimo kartą (2017 m.) skaitytojas Gediminas pakomentavo Facebook’e, esą pasijaučia senas pamatęs įrašą apie raktus. Jei prieš du metus galėjau jam tik visiškai pritarti, tai dabar tokios nuotaikos dar sustiprėjo. Visgi dekada praskriejo kaip kulka. Galiu braukti pirštu per savo žilą plauką ir aimanuoti kiek metų praėjo, skaičiuoti kiek nuveikta, kiek ne.

Gal užteks tų pesimistinių nuotaikų tokią gražią žiemos dieną. Kaip sakė nuverstasis Ukrainos prezidentas V.J., „Nekalbėkime apie blogus dalykus, geriau padarykime“. Kažkodėl dar vaikiškai tikiu, kad pavasarį, kai nutirps sniegas, aš juos surasiu.

Update’as 2019 04 26

Radau raktus, nukritusius ant žemės! Žiemą juos surasti būtų be šansų, bet pavasaris padarė savo darbą. Ištirpus sniegui iš po senų lapų ir spiglių sluoksnio žibtelėjo žmogeliuko koja. Černobylio AE katastrofos metinių dieną gamta grąžino žmogaus artefaktą.