Apleista 4-oji duonos kepykla
Prieš beveik du metus rašiau apie apleistą Vilniaus duonos pastatą, kuris jau yra nugriautas. Šįkart Jūsų nešališkam teismui pristatau dar vieną nemažą kepyklą, esančia prie vieno nemažo prekybos centro. Tai yra 4-oji duonos kepykla. Šiuo metu ne visas pastatų kompleksas yra apleistas. Teritorijoje yra įsikūrę keli autoservisai, sandėliai ir kitos firmelės, administracinėje dalyje patalpas nuomoja ilgaplaukiai menininkai, drebinantys sienas metalo gitarom ir būgnų blastbeat’ais. Tačiau pati kepykla savo paskirties neatlieka jau ilgą laiką ir stovi užmiršta.
Vidiniame kieme priparkuotas rusiškas džipas UAZ, kuri tarybinė liaudis praminė „koziolu“ (liet. ožys). Šio modelio gamyba nutraukta tik prieš porą metų, ilgą laiką gamintą koziolą pakeitė UAZ Hunter, tad nustatyti kelintų metų šis žvėris sunku, tuo labiau, kad Regitra nebeleidžia tikrinti automobilių vien pagal valstybinį numerį. Mano manymu UAZikas – tikro exploratoriaus automobilis, pats mielai tokį priglausčiau važinėjimui į apleistas vietas, tačiau gąsdinančios kuro sąnaudos – 16-20 litrų benzino šimtui kilometrų užmiestyje – atstumia nuo šios minties vis toliau.
Pradėkime nuo konditerijos gamybos baro stogo, į kurį su kolega Baliu įkopėme kai jau sutemo ir aplink dirbančios įmonės baigė savo darbą.
Lifto variklio namelis, kuris beje puikiai tiktų ir Karlsonui apsigyventi.
Lifto valdymo elektros skydinė jau tuščia, tačiau pats variklis ir stori metaliniai lynai vis dar vietoje. Variklis panašus į matytą Nemuno viešbutyje Druskininkuose, tik mažesnis.
Miesto vaizdas nuo stogo.
Kepyklos laiptinėje vienas kiečiausių graffitonų, sutiktų per pastarąjį laiką – nukryžiuotas hipsteris.
Pati laiptinė neskaitant piešinių ant sienų pakankamai švari ir neapdergta.
Cechuose tuštuma, visi įrengimai demontuoti, patalpas užvaldė pro išmuštus langus atskrendantys balandžiai. Pabudinti žibintuvėlių šviesų jie ėmė panikuoti ir skraidyti, bet greitai nurimo.
Išplėštos izoliacinės medžiagos, demontuoti langai
Leidžiamės aukštu žemyn. Čia randame kažką panašaus į užskvotintas patalpas.
Aplink daug buityje naudingų daiktų: laikrodžių, plakatų, elektronikos laužo.
Skaitmeninis Jėzus ir laikinieji valstybiniai numeriai, tikriausia atgabenti iš šalia esančio autoserviso.
Sudaužyti sukamieji telefonai. Naudingiausios dalys – mikrofonai ir dinamikai – iš kurių galima iškrapštyti magnetų, dingo be žinios.
Kopijavimo aparatas.
Vaikiškos saugos kėdutės.
9 dešimtmečio simboliai, tarp jų ir Maskvos olimpiados meškiukas.
Atidarymo metu pakilusį virš stadiono Olimpinį meškiuką vėjas pradėjo nešti Suomijos sienos link. Neatpažintas ir nekomunikuojantis su žeme skraidantis objektas buvo sunaikintas sovietų priešlėktuvinės gynybos. Štai toks simbolinis simbolio likimas.
Kviečiam išminuotojus?
Pastato rūsyje randame pakankamai tvarkingą vandentiekio sistemą. Matant tokius puikius įrengimus norisi mest viską ką pradėjai ir eit dirbti santechniku.
2010 metais čia dar vyko nemokami kino vakarai ir kiti menininkų išmislai. Šiuo metu apie renginius negirdėti, niekas nevyksta, nebent undergroundiniai tūsai tik saviems. Nemažos teritorijos tyrinėjimui reikėtų skirti porą dienų, kad aplankyti visus užkampis.
Subjektyvus vertinimas
Vaizdingumas: 7/10
Atmosfera: 7/10
Artefaktai: 7/10
Ar verta eiti: Verta
bus 2 dalis?
UAZ 469 1981m. aparatas čia.
Is kur cia ta istorija su Misha istrauket? 🙂
Siaip pakankamai islaikytos laiptines atrodo
Prieš n metų sirgdamas žiūrėjau dokumentinę laidą per kažkokį rusišką kanalą. Laidos pavadinimo neatsimenu.
oo gal galit adresa pasakyt? x)
Į ką galima būtų kreiptis dėl renginio?