Išvyka į apleistas vietas

Prieš kelias dienas exploreris Balys pasiūlė prasilėkti per apleistas vietas už Vilniaus ribų. Kartu atsiuntė žemėlapį su objektais, kuriuose dar niekad lankytis neteko. Pasirašiau iškart, kadangi jau gana ilgą laiką kojos į užmirštą pasaulį nekėliau. Gera proga atgaivinti apleistą veiklą, kartu susipažinti su kitais UE bendraminčiais, kurių gyvai tiesą pasakius mačiau nedaug.

Ryte su Baliu, Dmitrijumi iš Pamiršta.lt, Juozapu ir Dovile išriedėjome iš Viliaus. Pirmoji vieta, kurioje sustojome patyrinėti – Abromiškių dvaras.

Įspūdingas senovinis statinys šiuo metu yra tvarkomas ir rekonstruojamas. Palyginus prieš du metus darytas NiekoNaujo.lt nuotraukas ir dabartį, galima teigti, kad atstatymo procesas tikrai vyksta. Ir tai yra džiugu.

Erdvus pastato rūsys. Lubų plytos tarsi tyčia nuskeltos.

Pseudo kopėčios, vedančios į pirmą aukštą.

Keičiamos grindys, sudėtos naujos lentos.

Dvarą remontuojančių statybininkų kūrinys – Undinėlė.

Pertvaroms statyti naudojamos ir šiuolaikinės plytos.

Juoką keliantis plakatas, prikaltas prie dvaro sienos. Seimo narys Andrius Šedžius gerai žino kokias atlikėjais pritraukti kaimiečių balsus.

Daugiau informacijos apie Abromiškių dvarą galima rasti jo bloge, kuriame skelbiami renovacijos etapai bei nuotraukos.

Kitas objektas Gamykla Gudienose.

Įgriuvęs stogas.

Iš gamyklos liko vieni griaučiai.

VI Kauno fortas

Šiuo metu fortas naudojamas kaip dažasvaidžio arena, teritorijoje kuriami laužai, padeginėjama sausa žolė.

Apdegęs tunelis.

Grindis dengia storo sluoksnio ledas. Patalpa kaip čiuožykla.

Kitas objektas – IV Kauno fortas.

Spygliuotos vielos likučiai.

Dar viena ledo karalystė. Įdomu ar vasarą vanduo kur nors išteka, ar mažinai tirpsta/šąla besikeičiant metų laikams?

Tiesą pasakius Kauno fortuose lankiausi pirmą kartą. Ketvirtasis savo dydžiu paliko labai didelį įspūdi, šeštajame viena koja įkritau į skylę grindyse šalia išraižyto užrašo ant sienos „Tu čia ir mirsi“. Džiugu, kad apleisti Kauno kariniai objektai iki šiol nėra išdarkyti Graffiti. Vilniuje, mano žiniomis, visų lenkų okupacijos laikų bunkerių sienas dengia mėgėjiški piešiniai arba tagai.

Pabaigai šiek tiek roof’inimo. Sutemus užsilipome ant nebaigto statyti viešbučio Respublika stogo.

Vėliau aplankėme kitą gelžbetoninį skeletą Kauno centre – viešbutį Britanika.

Aplankėme tik nedidelę dalį to, kas buvo suplanuota. Vienur patekti nepavyko, kitur radome dar naudojamus objektus. Kai kuriuos aplankyti nepavyko vien dėl laiko stokos. Tiesa ir oras pasitaikė nepavasariškas. Tačiau įspūdžių iš to ką pamačiau gavau pakankamai. Dėkoju visiems, su kuriais vykau!

Tradiciškai įvertinti aplankytas vietas neįmanoma, todėl paliksiu tik paskutinį punktą:

Ar vertas eiti: Verta!