Daugpilio fortas

Iš Kaliningrado srities grįžęs draugas Dmitrijus pasigyrė man pilnu pigaus kuro baku. Tą progą vėlų penktadienio vakarą sumanėme aplankyti kaimyninę šalį Latviją. Ir jau šeštadienio rytą lėkėme Molėtų plentu. Kelionės tikslas buvo per vieną dieną apžiūrėti Daugpilį ir jo 19 amžiaus karinį fortą bei nusifotografuoti prie Ignalinos AE.

Apie objektą trumpai
Fortas buvo pastatytas 19 a. pradžioje, praėjus beveik keturiasdešimčiai metų po Latvijos prijungimo prie Rusijos imperijos. Karinis objektas buvo sukurtas nedideliame mieste Dinaburge (dabar Daugpilis), vadovaujant kariniam inžinieriui generolui-majorui Jegorui Hekeliui. Tvirtovės tikslas buvo apsaugoti Sankt Peterburgo ir Maskvos miestus nuo galimo Napoleono armijos puolimo iš vakarų. Į miestą statyboms buvo nukreipti karių batalionai iš Vilniaus, Minsko ir kitų miestų. Bendras statybose dalyvavusių skaičius siekė 10 000 žmonių, kurie dirbo dvejomis pamainomis. Verta paminėti, kad statybos vyko pilnu mastu dar neturint paruošto visos tvirtovės projekto. Darbo tempas buvo lėtas dėl dažnų potvynių, nepakankamo aprūpinimo medžiagomis ir eilinių karių nemokėjimo kokybiškai statyti. Prasidėjus karui su Prancūzija tvirtovė taip ir nebuvo galutinai užbaigta.

1812 m. iš Lietuvos į imperijos gilumą artėjo Napoleono armija. Liepos 1-ąją dieną fortą užpuolė 24 000 prancūzų karių, kuriems netrukus teko pasitraukti, juos apšaudžius iš 200 gynybinių patrankų. Tvirtovės viduje esantys Rusų imperijos kariai, kurių buvo tik 3 300, puolimui priešinosi dar 20 dienų. Ir po maršalo Makdonaldo puolimo rusai pasitraukė iš forto į rytus. Mūšio metu statiniai buvo daliniai sugriauti.

Napoleonui pralaimėjus karą prasidėjo forto atstatymo darbai, kurie vyko 20 metų (iki pat 1833 m.). Pirmojo pasaulinio karo metu tvirtovė veikė kaip karo ligoninė, Antrojo pasaulinio karo metu – kaip žydų getas. Sovietų laikais čia buvo įsikursi Daugpilio Aukštoji karo aviacijos inžinierių mokykla. Latvijai atgavus nepriklausomybę kariniai įtvirtinimai buvo apleisti. Šiuo metu tvirtovės teritorijoje vyksta restauravimo darbai.

Objekto koordinatės.

Michailo vartai. Pro juos patekome į vidų. Jų sienas puošia du dvipusiai kirviai – labriai – kurie yra neoficialūs rusiško imperializmo simboliai. Tokių kirvių galima nemažai aptikti ant užpraeito amžiaus pastatų arba tvorų Maskvoje ir Sankt Peterburge. Šiandien labris plačiau žinomas kaip moteriškojo homoseksualizmo ženklas.

Vaizdas užsilipus ant vartų.

Septintasis bastionas.

Septintasis priekinis gynybinis statinys. Iš tolo atrodė gana įspūdingai ir viliojančiai.

Vidinis kiemas. Sienų aukštis čia siekia gerus 10 metrų. Įkristi būtų ypatingai skausminga.

Priekinis gynybinis statinys iš arčiau.

Viduje, nors ir keista, beveik nėra nei beprasmių keverzonių ant sienų, nei asocialių žmonių žymių. Švara.

Kažkas labai panašaus į tapetus. Spėjome, kad sovietų laikais čia galėjo būt įkurti kabinetai ar net gyvenamosios patalpos.

Takelis aplink išorinę tvirtovės sieną.

Kičinis mergaitės portretas įstatytas į sieną.

Kablys lubose. Pabūklo tvirtinimo elementas.

Aleksandro vartai. Šviesa tunelio gale (arba neteisinga ekspozicija). Šiuo metu darbininkai keičia asfalto dangą į plyteles. Puikus sprendimas, tačiau mano manymu derinti 19 amžiaus statinius ir standartines šiuolaikines plyteles, kurias mes įpratę matyti prie parduotuvių, transporto stotelių ir įstaigų, yra klaida.

Užsilipus ant vartų pradėjo matytis visa šios vietovės depresija. Gatvėse užpraeito amžiaus namų architektūrą darko šalia pristatytos chruščiovkės ir tipiniai daugiabučiai su pelėsiu padengtomis sienomis ir apmyžtomis laiptinėmis. Aplink vien vidutinio amžiaus moterys ir vaikai, važinėjantys dar sovietiniais aistais ir ereliukais. Vyrai tikriausia jau prasigėrė ir mirė arba išvažiavo uždarbiauti į užsienį. Niekas čia nesikeičia dešimtmečiais, neskaitant naujų plytelių, kurias pradėjo kloti visai neseniai. Tiesa, nuotraukoje nesimato viso šio liūdnumo, bet tada mintyse sulyginau vaizdą su kadaise youtube matytu filmuku.

Inžinierių arsenalas – įspūdingiausias pastatas.

Ant sienų kaba Daugpilio Aukštosios karo aviacijos inžinierių mokyklos laikų nuotraukos.

Viduje – tuštuma, kaip beje ir daugumoje pastatų.

Nikolajaus vartai.

Kai kurie pastatai jau atrestauruoti.

Vartų viduje.

Apžiūrėję maždaug pusę forto patraukėme Lietuvos link, nusifotografuoti prie Ignalinos AE. Daugpilio tvirtovė paliko dvejopą įspūdį. Iš vienos pusės lyg ir įdomu buvo ten pasivaikščioti, iš kitos – nieko ten ypatingo nėra. Pastebėjau, kad iš tvirtovės išėjome gana prastos nuotaikos, o pagerėjo ji tik pasiekus Zarasus, kurie pasirodė tikru miestu prieš latvišką (nors iš dalies greičiau rusišką) kaimą su tramvajais. Tenesupyks už šiuos žodžius mūsų kaimynai.

Subjektyvus vertinimas

Vaizdingumas: 7/10
Atmosfera: 6/10
Artefaktai: 1/10
Ar verta eiti: spręskite patys


2012-10-09

Atsakymai į “Daugpilio fortas”: 6

  1. Dario Malinowski parašė:

    Labai įdomu, dėkui.

  2. Evaldas parašė:

    Buvau čia prieš kokius 5-6 metus, pamenu kaip iškart kažkokia depresija užplūdo ten apsilankius :/

  3. Donatas parašė:

    Nu tu maladec! Jau du metus galvoju apie kelionę į Daugpilį… Matyt, mažiau galvot reikia 🙂

  4. Valdas parašė:

    Wow, dabar tikrai reiks nuvykti 🙂

  5. Monika parašė:

    Koks šaunus straipsniuskas. Labai noriu ten apsilankyti 🙂

Komentuoti: Monika Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *