Vilniaus Žalgirio stadionas: koks jis yra dabar

Gandai apie tai, kad Vilniaus Žalgirio stadioną planuojama suremontuoti ir atgaivinti, vėliau pertvarkyti ir modernizuoti, galiausiai nugriauti ir pastatyti jo vietoje supermarketą su futbolo aikštelę, aidi jau gerus aštuonis metus, tai yra nuo pat 2004 metų. Bet kaipmat per šį palygintinai nemažą laikotarpį mažai kas įvyko. Niekam nereikalingas stadionas, lėtai apaugantis augalais, kaip stovėjo – taip ir stovi. Tik kasmet vis daugiau tinko nubyra nuo sienų, kai papučia stipresnis vėjas.

Neseniai spaudoje buvo paskelbti straipsniai, kuriuose rašoma, kad per šį mėnesį prasidės įmonės, kuri pastatys naują kompleksą „Žalgirio“ stadiono vietoje, paieška:

Numatoma, kad rugsėjį bus paskelbtas stadiono projektavimo ir statybos darbų pirkimas konkurencinio dialogo būdu. Viešojo pirkimo konkurso laimėtojas turės suprojektuoti ir pastatyti naują futbolo stadioną, įrengti reikalingą stadionui infrastruktūrą bei perduoti visiškai įrengtą objektą savivaldybės nuosavybėn.

Buldozeriai stumiasi Vilniaus „Žalgirio“ stadiono link @ Delfi.lt

Tai yra tiesioginis mirties nuosprendis jau užmirštam, bet vis tik šauniam ir nepabijosiu to žodžio – legendiniam –  stadionui. Tad kol dar nėra per vėlu, išėjau pasivaikščioti prie jo, kad įamžint viską kaip yra dabar savo mintyse, na ir be abejo nuotraukose.

Bet pradžiai šiek tiek istorijos.

Vilniaus Žalgirio stadionas – tai seniausias stadionas Lietuvoje, stovintis jaukioje ir gražioje Žirmūnų vietoje jau daugiau nei pusę amžiaus. Jo istorijos pradžia galima laikyti 1946 metais įvykusį Kauno „Spartako“ ir Kauno „Dinamo“ sporto draugijų susijungimą ir 1947 jų persikėlimą į sostinę Vilnių 1947 metais, kur naujai draugijai buvo suteiktas „Dinamo“ vardas.

Tų metų sporto draugijos buvo kuriamos kitaip nei šiuolaikiniai klubai. Jos vienijo ne vieną sporto šaką, o daugybę jų. Jei pavyzdžiui šiandieninė „Žalgirio“ komanda – tai tik futbolo komanda, tai tais laikais draugijai dar buvo priskiriamos ir kitos įvairios fizinio lavinimo kryptys. Pradedant tinkliniu, o baigiant vos ne šachmatais. Dažniausiai draugijos atstovavo didesnėms miesto įstaigoms ar organizacijoms, pavyzdžiui gamykloms ar aukštosioms mokykloms, arba buvo kuriamos pagal teritorinį suskirstymą, ir propagavo masinę fizinę kultūrą bei turizmą. Perkėlus naujai suburtą „Dinamo“ į Vilnių, draugija negalėjo efektyviai funkcionuoti be sporto infrastruktūros: stadionų, salių, baseinų ir t.t. Todėl buvo nuspręsta dešiniajame Neries krante įkurti pakankamai įspūdingą tam laikotarpiui sporto kompleksą.

Praėjus trims metams, tai yra 1950 metais, buvo pastatytas pirmasis numatytas sporto statinys. Tai ir buvo dabar aptarinėjamo stadiono, kuris gavo „Spartako“ vardą, kaip ir visa pervadinta draugija, vakarinė tribūna ir futbolo aikštė su bėgimo takais. Po kurio laiko buvo pristatytos žiedinės tribūnos. Užbaigtas stadionas buvo sukurtas pagal baltarusių architektoriaus Viktoro Anikino, kuris yra geriau žinomas kitais savo darbais, tokiais kaip: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Žaliasis tiltas, projektą. Naujas stadionas pasižymėjo tam laikotarpiui būdingomis stalininio socialistinio realizmo tendencijomis. Statinys atrodė didingai ir monumentaliai. Buvo projektuojamas laikantis tradicinių formų ir klasicizmui būdingų pagražinimų. 22 hektarus užimantis stadionas, pastatytas vokiečių karo belaisvių rankomis, galėjo sutalpinti virš 15 tūkstančių žiūrovų ir tapo didžiausiu Lietuvoje. Netrukus  netoli stadiono 1958 metais buvo pastatytas uždaras baseinas, kuris buvo nugriautas 2004 metais, atviras baseinas, dabar stovintis apleistas ir 1971 metais sukurti „Sporto rūmai“, kurie šiuo metu taip pat nefunkcionuoja.

Stadione buvo rengiami SSRS futbolo čempionatų mačai. Visas sporto kompleksas tapo kone pagrindine rungtynių vieta Vilniuje. 1961-62 metais sporto draugija „Spartakas“ gavo naują lietuvišką pavadinimą – „Žalgiris“. Dabar sunku sunku pasakyti ar tai įvyko dėl taip vadinamos laisvėjančios Chruščiovo politikos –  atšilimo – ar tiesiog todėl, kad dinamų ir spartakų pasidarė ryškiai per daug. Beveik kiekvienoje sovietinėje respublikoje buvo komandų su anksčiau minėtais pavadinimais. Juokingiausia, kai jos susitikdavo varžybose. Pavyzdžiui „Spartakas“ prieš „Spartaką“, „Dinamo“ prieš „Dinamo“. Kartu su komanda buvo pervadintas ir pats stadionas, kuris iki šiol minimas „Žalgirio“ vardu.

1985 – 1987 metais Lietuvos futbolas ir kas be ko stadionas pagal savo lankomumą pasiekė aukščiausią tašką. Į mačus buvo be galo sunku gauti bilietų, tribūnos buvo perpildytos sirgalių. Susikūrė „Žalgirio“ fanų grupuotė, ištikimai palaikanti savo komandą iki šiol, kurios nariai pradėjo rinktis pietų ketvirtajame stadiono sektoriuje.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę tribūnos ištuštėjo, žmonės turėjo didesnių rūpesčių nei futbolas. Ištrauka iš interviu su ištikimiausiu Pietų-IV fanu Ingvaru Butautu, kuris ultrų tarpe yra geriau žinomas kaip Storas:

[…]bene didžiausia [krizė] -1990-1991 metais. Po stipraus Sovietų čempionato subyrėjimo, stadionas tuštėjo kas mačą. Ir Pietų IV tuo pačiu. 1991-aisias buvo to ištuštėjimo apogėjus. Į Pietų IV tada rinkdavosi nuo kelių iki gal dvidešimties žmonių. Pamenu, per vienas tų metų rungtynes pas mane iš kito Lietuvos krašto buvo atvykęs giminaitis. Nuėjome į mačą (jau nebepamenu su kuo). Pietų IV-oje tebuvome dviese… Tikrai negaliu pasigirti, kad surengėme 90 minučių nonstopinį palaikymą. Bet kažkiek paskanduoti bandėme…
Tai buvo Pietų IV namų rungtynių antirekordas.

2004 metais netoliese esančius Vilniaus koncertų ir sporto rūmus, o kartu atvirą ir uždarą komplekso baseinus, ir be abejo visą Vilniaus „Žalgirio“ stadioną išpirko Ūkio banko investicinė grupė, valdoma Vladimiro Romanovo. Iš karto buvo nugriautas uždaras baseinas, o jo vietoje įkurti prabangūs kotedžiai. Kartu ir atsirado idėja nušluoti nuo žemės paviršiaus ir patį futbolo stadioną, o jo vietoje pastatyti naują. Tačiau savivaldybei pareiškus, kad projekto niekas nei finansuos, nei išpirks, jei net ŪBIG atliks darbus pati, viskas liko savo vietose. Tačiau nuo tada pasidarė aišku, kad dabartinio stadiono niekam nereikia, o data kada prie jo pajudės buldozeriai – tik laiko klausimas.

Sužaidus rugntynes su Ispanijos rinktinę stadionas prarado nacionalinį statusą. Svečiai pasibaisėjo prasta aikštės būkle, „Žalgirio“ stadiono žolė buvo praminta „bulvių vėja“. Nuo tų laikų Lietuvos futbolo rinktinė jame nebežaidžia, o tarptautinės rungtynės neberengiamos. Šiuo metu Vilnius neturi nei vieno stadiono, kuris turėtų nacionalinį statusą.

Po dviejų metų tikriausia Abramovičiaus lygio ambicijų varomas Romanovas įsigijo 80% Edinburgo „Heart of Midlothian“ futbolo klubo akcijų, tapo jo vadovu ir savo veiklą nukreipė ten. Tad Žirmūnuose esantis kompleksas dar kuriam laikui liko užmirštas, o pažadai dėl rekonstrukcijos ir modernių kvartalų sukūrimo liko neįvykdyti. Tuo labiau, kad 2007 metais meras Artūras Zuokas pasitraukė iš Vilniaus sosto, o kaipmat Vladimiras Romanovas aktyviausiai derėjosi būtent su juo.

Remiantis „Laisvąja enciklopedija“:

2008 m. klubą [FK „Žalgiris“] ištiko finansinė krizė, jos vadovui išvykus į Rusiją ir nepadengus skolų. Komanda žaidė negaudama algų ir metų pabaigoje klubą buvo ant išnykimo slenksčio. Tačiau 2009 m. komandos žaidėjai, treneriai ir „Pietų IV“ sirgaliai, siekdami išsaugoti „Žalgirio“ vardą, atsiskyrė nuo FK „Žalgiris“ ir 2009 m. vasario 23 d. įkūrė Vilniaus miesto futbolo draugiją (VMFD) „Žalgiris“. Nors 2009 m. žalgiriečiai I lygoje liko priešpaskutiniai (6-oji vieta), padidėjus A lygos komandų skaičiui 2010 m. klubas buvo priimtas į aukščiausią šalies futbolo divizioną.

2010 metais „Žalgirio“ komanda sužaidė paskutiniąsias rungtynes gimtojoje aikštėje ir persikėlė į Lietuvos futbolo federacijos stadioną. Štai tokia nemaloni įvykių eiga.

Dabar belieka tik laukti kas įvyks per šį rugsėjį ir ateinančius 3 metus, per kuriuos planuojamas griovimas ir naujo projekto statyba. Optimistinių nuotaikų senojo stadiono atžvilgiu nematyti.

Na, o kol kas dar galima pažvelgti į statinį tokį, koks jis yra.

Vaizdas iš šalia esančio taip vadinamo „Marakano stadiono“, kuriame jau kelintus metus žolė kategoriškai atsisako augti.

Artėjant prie statinio iš Rinktinės gatvės pusės mus pasitinka sena ir surūdijusi, bet vis tik patraukliai atrodanti metalinė tvora.

Dėl seniai nesuteptų vyrių vartai atsidaro gana sunkiai. Tikriausia dėl to jų beveik niekas niekada nerakina.

Stadioną beveik iš visų pusių supa senas, šimtus kartų lopytas asfaltas, kuris kiek pablogina bendrą vaizdą.

Priešingai nei išoriniai vartai pats stadionas yra nuolat rakinamas ir patekti į jo vidų ne rungtynių metu praktiškai neįmanoma. Tad jei norėsit apsilankyti – pasirinkite tinkamą laiką.

VIP

Pietiniai vartai. Beje, palyginus dabartinį vaizdą su seną nuotrauka, galima pastebėti, kad anksčiau stadionas turėjo gražias kolonas. Įdomu, kam prireikė jas pašalint?

Pietų IV ultras, Fuck politics

Vilnius hooligans, A.C.A.B.

Iš visų stadiono pusių yra įrengtos durys, vedančios į erdves, kurios šiuo metu naudojami kaip sandėliai, po tribūnomis.

Vietomis sienų būklė tikrai prasta.

Durys į tualetą.

Tualetas: nešvarus ir dvokiantis.

Futbolo mokyklos korpusas.

„Žalgirio“ stadiono viduje lankytojus pasitinka senas Roveris.

Cyan’o spalvos sėdynes tribūnuose.

Visur aplinkui žolės. Jos lėtai, bet užtikrintai užgrobia stadiono plotą.

Sporto komentatorių bokštelis. Dabar stovi visiškai apleistas.

Viduje randame kiaurą stogą ir byrančias sienas.

Pagrindiniame kambaryje prietaisai panašūs į telegrafus. Spėju, kad jų pagalba buvo skelbiama rungtynių eiga į kitus miestus.

Sienos apkaltos mediena, tais laikais tai buvo madinga.

Aparato vidus.

1988 metų rungtynių kalendorius.

Televizorius „Rekord“

Dėžės su didelėmis perdegusiomis kaitinimo lempomis.

Per visą stadiono perimetrą yra įrengtos garso kolonėlės. Kiek atsimenu 2007 metais jos vis dar veikė, dabar ko gero nebe.

Pagrindinė tribūna.

Asfalto lyginimo mašina – kiekvieno berniuko vaikystės svajonė (bent jau mano). Vairas vis dar sukiojasi!

Masyvi betoninė švieslentė.

Panašu, kad ji veikė paprasčiausių kaitinimo lempučių pagrindu. Švieslentė sudaryta iš ~305 matricų. Kiekvienoje matricoje 30 lempučių. Taigi visos švieslentės plotą dengia beveik 10 tūkstančių šviesos elementų. Tikriausia tai reikalavo nemažai energijos.

Švieslentės viduje.

Pietų IV sektorius. Būtent šioje tribūnoje ir buriavosi „Vilniaus Žalgirio“ fanai.

Olė olė, olė olia!
Bus su jumis visur ir visada –
Olė olė, olė olia!
Ištikimoji Pietų Ketvirta!

Atsarginių žaidėjų suoliukas.

Teisėjo stalelis.

Administracinės dalies viduje.

Taip vadinamos VIPinės tribūnos.

Stadiono vidaus panorama. Didinasi.

Stadione iki šiol rengiamos pirmosios ir žemesniųjų lygų rungtynės. Kaip jau minėjau anksčiau, nacionaliniai ir A lygos turnyrai čia nebevyksta.

FK „Granitas“ – FK „Nevėžis“

Apibendrinant ko gero ilgiausią mano įrašą galiu pasakyti, kad išties Vilniaus „Žalgirio“ stadiono labai gaila. Manau, jis nusipelnė geresnio likimo. Nesutikti, kad jo būklė šiuo metu prasta, turbūt tiesiog negalima, tačiau bendrai žiūrint į visą vaizdą atrodo, kad nėra viskas taip jau blogai. Tikriausia turint šiek tiek noro ir be abejonės finansavimo, galima būtų šį išskirtinį statinį neypatingai brangiai suremontuoti. Manau tai būtų geriau ir pigiau, nei paprasčiausiai nugriauti ir statyti iš naujo dar nežinia ką. Deja Vilniuje daug kas negailestingai naikinama, kas nėra įtraukta į saugotinų objektų sąrašą, o kas įtraukta – paliekama likimo valiai ir laukiama, kol pastatas nuvirs pats. „Žalgirio“ stadionas ne išimtis. Tikiuosi, kad Lietuvos futbolui ateis geresnis laikai.


Vilnius 1900—2005. Naujosios architektūros gidas. A guide to modern architecture, Darius Osteika, Jūratė Tutlytė
Vilniaus „Žalgirio“ stadiono istorija: nuo šlovės iki agonijos
VMFD Žalgiris Vilnius
Interviu su Pietų IV senbuviu I. Butautu – Storu
Buldozeriai stumiasi Vilniaus „Žalgirio“ stadiono link

2012-09-14

Atsakymų į “Vilniaus Žalgirio stadionas: koks jis yra dabar”: 16

  1. Donatas parašė:

    Superinis straipsnis! Ačiū

  2. makaronai parašė:

    esi šaunuolis, Polububijau

  3. Karolis parašė:

    O kodėl širdis linksta labiau prie išsaugojimo, nei perstatymo? 🙂

  4. Justas parašė:

    Dėl komentatorių bokštelio: sienos yra medinės dėl garso, o ne dėl to meto populiarumo

  5. bronius parašė:

    Apie kolonas ties pagrindiniais vartais. Palyginus dabartinę ir seną nuotrauką peršasi išvada, kad kolonos ne nugriautos, o sumūrytos į vientisą sieną, taip praplečiant potribūnines patalpas..

  6. Paulius parašė:

    Malonu skaityti ir ziureti nuotraukas 🙂 stebiuosi kaip zmones anksciau viska kure ir rupinosi,o dabar viska parcelioja(kazkokie bedvasiai). Aciu uz apzvalga ir sekmes tau!

  7. UCCM parašė:

    „Tikriausia turint šiek tiek noro ir be abejonės finansavimo, galima būtų šį išskirtinį statinį neypatingai brangiai suremontuoti. Manau tai būtų geriau ir pigiau, nei paprasčiausiai nugriauti ir statyti iš naujo dar nežinia ką,“ – pasirodo aš ne vienas šioje šalyje taip galvoju, visuotinio chunveibinizmo (sugriaukim, po to gal statysim naują) aplinkoje.

  8. Arūnas parašė:

    Galbūt kuo ilgiau bus TAIP, tuo daugiau šansų, kad stadionas išliks.

  9. Martynas parašė:

    Puikus įrašas svarbia tema.

  10. ddd parašė:

    FYI – tai akustinės medinės plokštės skirtos sumažinti aidą

  11. Jonas parašė:

    Atsiprašau, datą klaidingai nurodžiau.

  12. […] du metus parašiau įrašą apie Vilniaus Žalgirio stadioną. Be įžangų ir aprašymų pristatau nuotraukas iš šiandieninio […]

  13. gutis parašė:

    Labai,labai gaila,tik ką visa žiniaskalida pranešė,kad „ŽALGIRIO“ stadionas parduotas haneriui,kuris tą vietą apstatys kom.pastatais ir gyvenamais namais.Mes“ŽALGIRIO “ senieji fanai visada jį prisiminsime,kaip ir garsias komandos pergales jame.Ačiū,Ačiū,Ačiū visiems sirgaliams,kurie palaikė komandą MŪSŲ LEGENDINIAME“ŽALGIRIO“ STADIONE!!!!!!!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *