Velnio Akmuo 2011

Praėjusiais metais rašiau apie šį festivalį, vykstanti Anykščiuose. Laiką tada praleidau labai gerai, tad kodėl gi nenuvažiuot ir šiais metais?

Bilietą nusipirkau maždaug prieš savaitę iki festivalio tiketoj. Teko paklot 103 lietuviškus pinigus kas gavosi brangiau nei buvo skelbta internete ir kas juokingiausia – brangiau nei pirkti prie įėjimo į Velnio akmenį. Be abejo, tai nėra tokie pinigai, dėl kurių reikėtų parintis ar panašiai, tiesiog pastebėjau, kad su tiketa man labai nesiseka: arba nusiperku brangiau, arba bilieto barkodas nesuveikia, taip man buvo per Rammstein koncertą.

Ketvirtadienis

Į festivalius važiuoti autobusu nesmagu, todėl tradiciškai tranzavom. Šįkart labai ilgai plente stovėti neteko. Iki Ukmergės nuvežė pati mėgstanti tranzuoti mergina, o paskui metalai, važiuojantys į akmenį. Kadangi važiavome dieną anksčiau prieš festivalį teritorijoje atsidūrėme vienį iš pirmųjų. Aplink vis lakstė tik savanoriai, tvarkantys aplinką.

Vakare Muzikos laboratorijos atidarymas, kelios grupės, o paskui linksma naktis.

Penktadienis

Oficialus festivalio atidarymas. Būtų įdomu sužinoti kur organizatoriai atkasė vedėjus? Manau, tokiems festivaliams jie išvis nereikalingi, tuo labiau tokie, kurių replikos kaip iš pigių radijo stočių. Koncertą atidarė grupė Mandragora. Neslėpsiu, tai mėgstamiausias mano lietuviškas kolektyvas. Malonu paklausyti ir įrašus, ir gyvus pasirodymus, kurių stengiuosi nepraleist. Deja, bet pagrojo jie labai neilgai, bet kaip visada užvežančiai. Paralytic – grojo techniškai ir labai sudėtingai, ne kiekvienas taip gali. Tačiau jausmų kažkokių nesukėlė, kaip ir paskui groję Hellish Outcast. Obtest tuo tarpu patiko net labai. Per koncertą pradėjo žiauriai lyti, drabužiai pasidarė šlapi lyg išsimaudžius su jais upėje, bet publikos tai neatbaidė. Taip pat neblogai pasirodė Gama Bomb ir Susperia. Paskutiniai grojo Pergalė. Va čia tai smagi grupė! Taip kaip Excrementory Grindfuckers šaiposi iš grindcoro, taip Pergalė išjuokina death ir black metalą. Ypač patiko jų klavišininkas su mėsininko prijuoste ir gopniko kepuraitе.

Po koncerto su Raimonda ėjom į rokoteka – 60′-89′ – roko diskoteka. Jėgų nebuvo visiškai – autopilotas. Palapinėj miegoti buvo žiauriausia. Po lietaus jos viduje susidarė nemažos balos, kurios susimaišė su smėliu, maistu ir kitais neaiškiais dalykais. Duobkasys atsisakęs miegoti tokiame bomžyne persikraustė į vienvietę Nessės palapinę. O aš grįžęs 3 nakties tiesiog atsiguliau į šlapią purviną balą, nes mano miegmaišyje knarkė Povilas a.k.a Vilkalokis. Tada buvo nesmagu, bet dabar tai prisimenu su šypsena.

Šeštadienis

Iš visų 12 grupių pamačiau gal tik pusę, todėl deja nepamačiau to, dėl ko taip dabar šėlsta žiniasklaida – Ondskapt – ir jų nuogo, kraujuoto vokalisto.


Nuotrauka iš DELFI

Savanoriai teigė, kad kraujas visgi buvo tikras, paimtas iš vietinės Anykščių skerdyklos, plauti paskui jį nuo scenos buvo sunku ir nemalonu. Taip pat girdėjau, kad vos nuogaliui išbėgus į sceną dauguma tėvų užsikėlė savo vaikus ant pečių, kad tie pamatytų visą tą grožį.

Didžiausia įspūdį aišku paliko Benediction ir Inquisition. Paskui naktinis kinas, šėlsmo naktis ir dar siaubingesnė nei vakar palapinė paryčiais, nors kokie ten paryčiai – saulė jau švietė kai reikiant.

Per festivalį gimė daug naujų juokelių, tiek savos kompanijos, tiek viso Velnio akmens.


Nuotrauka iš Facebook

Gerai prajuokino girtas miegantis bičas, kuriam nepažįstamieji spėjo pastatyti kryžių ir ant smėlio užrašyti „Liūdi šeima ir sugerovai“.

Buvom susiveikę ir kuponų, už kuriuos savanoriai gaudavo alaus už scenos. Tačiau pastebėjęs „nesavus“ vienas iš organizatorių pradėjo rėkt „baras neveikia!“. Keista iš tiesų. Spėju, kad festivalio biudžetas ne vienas šimtas tūkstančių litų, o kažkokiam bičiui gaila šūdino Tauro alaus, kuris parduotuvėj ir dviejų litų nekainuoja. Bet ką jau padarysi, užtat iš to pažvengėm.

Sekmadienis

Namo grįžau kaip ir pirmyn – autostopu. Vežusi moteris tikino, kad Anykščiuose šis festivalis vietiniams labai patinka, nes pritraukia daug žmonių į miestelį ir garsina jį ne tik Lietuvoje, net ir visame pasaulyje. Tuo labiau, kad per visus tris metus „žiaurūs ir pikti metalistai“ dar nieko nenusiaubė, nesugriovė ir neužmušė. Kai tuo tarpu per miesto šventes Anykščiai kenčia nuo vandalų, o žmonės atsiduria reanimacijoje. Visas tas srutas žiniasklaidoje ant festivalio pila tik vienas žmogus – kunigas, kuriam beveik niekas nepritaria.

Ačiū grupėms, organizatoriams ir aišku draugams už gerai praleistą laiką!

2011-07-18

Įrašo “Velnio Akmuo 2011” komentarų : 1

  1. […] laiką, tad jau žinojau, kad jei pavyks – būtinai čia grįšiu kitąmet. Ką beje ir padariau. Benediction, Inquisition ir be abejo antrą kartą atrasta Susperia, kurios dainų po festivalio […]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *