Kuro aparatūros gamykla – didžiausias apleistas fabrikas Vilniuje

Kuro aparatūroje kadaise dirbo 10000 žmonių, tačiau dabar šis nemažas pastatų kompleksas netoli Siemens Arenos stovi beveik apleistas ir paliktas likimo valiai. Komplekso teritoriją dar iki šiol saugo sargai, bet tai vistiek beveik netrukdo nesunkiai patekt į pastatus ir linksmai paslampinėti. Kuro aparatūra – viena iš įdomesnių apleistų vietų Vilniuje kur man teko pabuvot.

Į šį nedidelį žygi aš patraukiau kartu su Povilu a.k.a Vilkalokiu vos sutemus. Prigriebiau ir fotoaparatą su stovu, kad galėčiau padaryti šiek tiek nuotraukų.

Pastatas gerai apaugo žolėmis per nenaudojimo metus. Kaip nekeista, didžioji dalis langu yra sveika, tačiau yra ir jau sudaužytų per kuriuos nesunku patekti į vidų.

Viduje viskas tuščia. Tai didžiuliai plotai. Sunku net įsivaizduoti kiek čia buvo visokiausių įrenginių ir aparatų.

Nedideliais laiptukais galima užsilipti į antrą aukštą, o iš ten ir į taip vadinamą paliepę.

Paliepėje radome keistus elektros įtaisus, atrodė jie visai naujai, nors taip nėra iš tikrųjų.

Ant ventiliacijos vamzdžio kabėjo perspėjimas dėl aukštos įtampos. Ir tai nėra tik kažkieno paliktas kartoninis lapukas, nes gerai girdėjosi kaip visai šalia ūžia transformatoriai.

Radome ir tuščią tarybinės degtinės butelį, Kosmosą ir Primą. Šiais laikais tokių dalykų negausi!

Kažkas nepatingėjo pastatyti ir tiltelį.

Toliau ėjome per kambarius rasdami vis kitokių dalykų. Tai buvo ir plakatai, ir baldai, ir nesutinkami šiais laikais daikčiukai.

O lauke tuo metu jau smarkiai pradėjo lyti. Per kiaurą stogą lašai pradėjo kristi ant grindų skleisdami tokį garsą lyg kažkas dar būtų vaikščiojęs šiame žmonių pamirštame pastate. Tas garsas buvo šiek tiek bauginantis.

Palikti kalėdiniai žaisliukai privertė nusišypsoti…

… o plakatas TRAKTOROEXPORT net pasijuokti.

Суровый бой ведет ледовая дружина
Мы верим мужеству отчаянных парней
В хоккей играют настоящие мужчины
Трус не играет в хоккей
Трус не играет в хоккей

Taip ir judėjome siauru antru aukštu, tikrindami kiekvieną kambariuką.

Patalpa „Pašaliniams eiti draudžiama“ buvo gana linksma.

Čia ant sienos buvo priklijuotas Leonidas Iličius ir Jurijus Vladimirovičius …

… o visai šalia jų ir Landsbergis! Tikriausia čia dirbo tikras politikos mėgėjas.

Nusileidome į pirmą aukštą.

Ten mus vėl sutiko jau matyta kartoninė lentelė ir 10 kV transformatorinė, kuri ūžė kaip reikiant. Tai bene vienintelis veikiantis daiktas šiame pastate.

Darbininkai gamykloje netik dirbo, bet gilino savo literatūros žinias. Tai ne Google, tai – Gogolis!

Trumpai užsukome ir į administracijos zoną. Deja plytelėmis išklotas sienas mėgo netik tarybiniai valdininkai, bet ir šių dienų benamiai, liaudyje praminti bomžais. Kvapas ten buvo nekoks.

Padariau ir vieną panoraminę nuotrauką iš trijų kadrų.

Norėjome išeiti į vidinį gamyklos kiemą, kur yra dar keli nemaži gamykliniai pastatai. Bet vos iškišęs galvą į lauką pamačiau, kad į mūsų pusę juda piktasis dėdė sargas su dideliu žibintu. Nežinau ar jis kažkaip pamatė mus anksčiau (nors tai teoriškai neįmanoma, mes buvom pakankamai atsargūs), ar jis tiesiog profilaktiškai apeina teritoriją, aišku buvo tik tiek, kad mūsų misija eina į galą ir reikia dėti į kojas (ką mes ir padarėme).

Jei ne dėdė sargas būtume pamatę daug daugiau, nors iš kitos pusės man ir šio kuro aparatūros gamyklos pastato pilnai užteko. Nufotografavau ir aprašiau palygintinai nedaug, reikėtų trijų ar keturių tokių įrašų, kad apžvelgt visą šį korpusą, ką jau sakyt apie visą gamyklą. Landžiot po apleistus pastatus visada smagu, bet kuro aparatūros man nuoširdžiai gaila. Kaip būtų gerą, jei ji iki šiol veiktų…