Kaip dirba Lietuvos televizija

Apsilankiau Lietuvos Televizijoje – dalinuosi įspūdžiais 🙂

Lietuvos televizijos pastatas yra gana nemažas ir painus, todėl jame galima nesunku pasiklysti. Pirmame aukšte randasi nedidelis televizijos muziejus. Ten galima apžiūrėti sovietų laikais naudotą techniką: telekameras, apšvietimo lempas (ant kurių galima kepti kiaušinienę), spintos dydžio video magnetofoną, senus mikrofonus, televizorius ir kitą nenaudojamą įrangą. Pažiūrėti visai įdomu, tačiau kažko labai ypatingo ten nebuvo. Patiko kabanti nuotrauka, kur nupaveiksluotas sėdintis prie stalo diktorius su kostiumu ir laiko savo kojas inde su šaltu vandeniu. Senovinis kaitinimo apšvietimas iš studijos padarydavo tikrą pirtį 😀

Senovinė TV kamera

Senovinė Sony TV kamera
Anksčiau nežinojau, kad tais laikais Lietuvoje kažkas naudojo Sony produkciją

Po muziejaus pamačiau gana nemažą studiją, kurioje darbuotojai statė dekoracijas ir pajunginėjo techniką.

Lietuvos televizija

Lietuvos televizija

Jei anksčiau apšvietimas iš televizijos padarydavo pirtį, tai dabar čia galima sušalti, ant lubų kabančio naujoviškos lempos jokios šilumos neskleidžia.

Lietuvos televizija lempos

Paskui apsilankiau pagrindinėje Lietuvos Televizijos studijoje, ji paliko man didžiausią įspūdį. Vien pažiūrėjus į lubas baisu darosi:

Lietuvos televizija

Visas šis apšvietimas yra valdomas per specialų pultą apačioje, kur keičiamas jus intensyvumas ir švietimo kryptis. Vien paspaudus mygtuką bet kuri iš lempu gali nusileisti iki pat grindų, kur ją gali pakeisi ar uždėti filtrus.

Lietuvos televizija

Tuo metu jokių filmavimų nevyko, todėl galima buvo ramiai pavaikščioti ir apžiūrėti viską. Turėjau galimybę prisėsti prie krano, kamera kaba kažkur prie lubų, o visas valdymas atliekamas apačioje prie pulto. Jis labai priminė FPS žaidimą. Valdymas yra labai jautrus, todėl perprasti jo per kelias minutes nepavyko. Prie šio krano pritvirtinta kamera gali judėti tik dviem dimensijom, tačiau šioje studijoje to visiškai pakanka.

Lietuvos Televizija

Be krano šioje studijoje naudojamos dar keturios profesionalios Ikegami televizinės kameros su Canon optika. Jos užstatytos ant hidraulinių stovų su ratukais, todėl panoramuoti yra ypatingai smagu 🙂

Lietuvos Televizija

Lietuvos Televizija

Lietuvos Televizija

Lietuvos Televizija

Vėliau, labai trumpam, užsukau į patalpą, kur įrašinėjamas garsas, bei į žinių filmavimo studiją.

Lietuvos Televizija

Lietuvos Televizija

Lietuvos Televizija

Na gerai, o dabar atspėkit kas be Keno loto yra filmuojama šioje studijoje 🙂 ? :

Lietuvos Televizija

Neatspėjot – A.Čekuolio laida!

Vėliau pamačiau labai svarbią patalpą – vietą kur gimsta tiesioginis eteris. Čia dirba labai aukštos klasės specialistai. Lietuvos televizija šiuo metu naudoja geriausią garso pultą Lietuvoje:

Lietuvos Televizija

Lietuvos Televizija

Kitoj kambario pusėje stovi pultas, kuris yra naudojamas tiesioginio eterio metu. Čia sėdintis žmogus yra atsakingas už viską, ką mes matome savo dėžėse. Iš čia vyksta kamerų perjungimas, bei duodamos komandos operatoriams. Vaizdas iš visų kemerų stebimas per per monitorius:

Lietuvos Televizija

Lietuvos Televizija

Dar liko neaplankyti dešimtys (o gal net šimtai) kambarių, kur dirba montuotojai, režisieriai ir kiti svarbūs darbuotojai. Apsilankymas čia man paliko didelį įspūdį, tačiau pagalvojus, kad turint tokius specialistus, tokias galimybes ir tokią techniką, dažniausiai savo ekranuose matome laidas pensininkams ar grojančius folk. muziką kaimiečius, darosi šiek tiek liūdna. Dabar labai norėčiau pamatyti kaip dirba pavyzdžiui LNK 🙂

2010-01-23

Atsakymų į “Kaip dirba Lietuvos televizija”: 11

  1. LukonetasLT parašė:

    O aš labai norėčiau TV3, daugiau jokio lietuviškos televizijos patalpų taip nenorių pamatyt. Na, o iš kitų šalių, tai begalės…

  2. amonas parašė:

    Labai įdomus foto reportažas, o kaip ten patekai, jei ne paslaptis? 🙂

  3. Polububijus parašė:

    Paslapčių neturiu 🙂 patekau ten per LMITKC opeatorių būrelį 🙂

  4. valdzia parašė:

    mda, nepalyginsi cia technikos ir pulto tais prie kuriu as darbuojuosi 😀

  5. Kęstutis parašė:

    Į Lietuvos televizijos patalpas nesunku patekt, nes ten daug laidų į kurias gali ateiti kaip laisvas žiūrovas, aišku jeigu nori ten išgirst apie istoriją ir arčiau pamatyt kokius nors techninius dalykus galima ateiti kaip ekskursija ir tada pavedžioja 🙂

    „tokias galimybes ir tokią techniką, dažniausiai savo ekranuose matome laidas pensininkams ar grojančius folk. muziką kaimiečius, darosi šiek tiek liūdna.“ – darosi liūdna kai žmonės turi auksą ir jo nevertina, va čia tai tikrai liūdna. Čia aš ne tik apie tave.
    Kaune Purienų vidurinėje mokykloje šoka folkloriškus (Lietuvių liaudies šokius) susirenka ketvirtadieniais tiek žmonių, kad salė būna sausakimša, apytiksliai 200-300 žmonių (vaikai ir paaugliai, nuo ~ 7-8 iki 18, retas kas virš 20). Jėzuitų gimnazijos jaunimo ansamblis. Jaunimo ansamblis Mėta. Studentų ansambliai Linago (VDU), Goštauta (KTU). Ir kiti, o jų yra dešimtys. Vilniuje tradicinių šokių klubas organizuoja mokymus ir vakarones, tai jose jaunimo irgi šimtais šokėjų susirenka. Folkloriniai renginiai kiekvieną dieną vyksta, o to įrodymas yra tik saujelę renginių paskelbiantis http://www.etnokultura.lt Nemanau, kad šitaip negražiai galėjo pasakyt dalyvavęs folklorinėje erdvėje žmogus, tad man tas teiginys atrodo diletantiškas, trumpai tariant mitas, o tiksliau nusistatymas prieš kažką. O „duokim garo“ laida neskirta tiems kurie nesusipažinę su folkloru, tai yra auditorija yra tikslinė, nors man pačiam asmeniškai žiūrėt nėra labai įdomu, įdomiau veikt – dainuot, šokt, grot, čia matyt dėl to, kad jaunimo bruožas kažką greit nuveikt, o ne žiūrėt, nors visokio jaunimo yra. Folkloras nėra skirtas žiūrėjimui. Nors yra ten tokių „iškrypėlių“ kurie apsirengia ale tautiniais rūbais ir scenoje „atlieka“, o ne pajaučia to folkloriško smagumo dainuoti, šokti ir groti, nors nepabandę folkloro ar jų dažnai žmonės neskiria šių dviejų skirtingų rūšių, nes abu „tautiniais rūbais“ apsirengę, nors tie rūbai iš tikro nėra labai ypatingai svarbu folklore, jei nuoširdžiai šventi šventes, dainuoji, šoki, žaidi, groji.

    Sakai laidos pensininkams. Įdomu.
    http://www.lrt.lt/schedule.php?c=1352&d=2010-01-24 (sekmadienis)
    Pirmi penki yra vaikams.
    6. (Gustavo enciklopedija) laida manau ir vaikams ir jų tėveliams, nes tarkim bent pas mus kartais receptus tėtis su sese užrašo ir po to abu išmoksta pagaminti.
    7. kaip jie rašo „Muzikinė pramoginė laida šeimai.“
    8. „Talentų ringas“ jaunimo laida.
    9. Dokumentika. Ne jaunimui.
    10. Detektyvas. Ne jaunimui.
    11. Dailusis čiuožimas. Sportas, pasidarė įdomu kiek dažnai pensininkai sportuoja, bet tikriausiai jaunimui neįdomu kaip kolegos čiuožia.
    12. Žinios. Nurašom, nes čia kaip ir kiekvienos nacionalinės televizijos atspindys.
    13. Orai. Nurašom, nes čia kaip ir kiekvienos nacionalinės televizijos atspindys.
    14. Publicistinė laida. Ne jaunimui.
    15. „Popietė su Algimantu Čekuoliu“. Sakykim tai ne jaunimo laida.
    16. UNICEF labdaros koncertas. Ne jaunimui, jaunimas nevaikšto į koncertus.
    17. Panorama. Nurašom, nes čia kaip ir kiekvienos nacionalinės televizijos atspindys.
    18. Sportas. Nurašom, nes čia kaip ir kiekvienos nacionalinės televizijos atspindys.
    19. Orai. Nurašom, nes čia kaip ir kiekvienos nacionalinės televizijos atspindys.
    20. Tas pats koncertas tęsiasi. Ne jaunimui, jaunimas nevaikšto į koncertus.
    21. Filmų filmas. Naftos kaina (Burn up). Politinis trileris. Ne jaunimui.
    Taigi 8 jaunimo ir 7 ne jaunimo. Bet čia tikriausiai geriausiu atveju žiūrint, nes pasižiūrėjus į kokį trečiadienį (http://www.lrt.lt/schedule.php?c=1352&d=2010-01-27) tai vos pora laidų jaunimui.
    Tarp kitko šiai minimalistiniai statistikai pasirinkau atsitiktines dienas, čia reiktų padaryt gilesnę analizę negu aš dariau.
    Kaip nacionalinei televizijai jai bene sunkiausia laviruoti tarp to ką rodyti. Nes ji dar prie viso to dar turi rodyti tautinių mažumų laidas. Naudingai panaudoti eterį, nes vis dėl to valstybė remia (mokesčių mokėtojų pinigai). Bet vis dėl to sakyčiau galėtų būti daugiau laidų jaunimui, tik šioje vietoje jie turėtų reikšti savo pasiūlymus kokios laidos jie norėtų. Ir jei ta laida būtų įdomi žiūrovui, įmanoma būtų tokią padaryt ir t.t., nemanau, kad nacionalinė televizija tam priešintųsi, nors tai tik mano diletantiškas pasakymas, nes nežinau dėl jų atrinkinėjimų. O tokių dalykų kaip loterijų išvis nacionalinėj televizijoje mano nuomone neturėtų būti. O vietoje loterijos manau galėtų kas nors imtis padaryt ir kokią nors trumpą apie įdomųjį mokslą laidelę.

    Prikibčiau prie technikos, kad daugumai dalykų parodyti užtenka normalių paprastiems vartotojams skirtų kamerų (ir nematau tame didžiulės prabangos įsigyti tai jei turi ką filmuoti), o montavimas dabar jau eina su kompais, kuriuos daugelis turi, nors ir nelabai galingus. Dėl galimybių tai sutinku, nebent lėšų gali stigti kaip tokiai mažos valstybės nacionalinei televizijai.

    Trūksta pas tave konstruktyvios kritikos.

  6. […] Lietuvos televizija – turbūt pati populiariausia televizija Lietuvoje. Niekada nebuvau susimąstęs, kaip atrodo viskas viduje, kur filmuojama pvz “popietė su A.Čekuoliu” ir pnš. Kaip dirba Lietuvos televizija? […]

  7. Polububijus parašė:

    Oho, tikriausia tai ilgiausias komentaras per visą blogo istoriją, smagu, kad nepatingėjai parašyti. Tuo sakiniu apie „kaimiečius“ lietuviškos folk. kultūros pašiepti nenorėjau. Kartais paklausyt ir pastebėt mieste vykstančius renginius yra smagu, bet kai kiekvieną penktadienį vakare įjungi televizorių ir kaskart matai vyriškį, kuris groja savo akordeonu, tai jau ir susidaro įspūdis, kad nieko kito per LTV nerodo. Apie tai kokias laidas reikia rodyti, kokių ne, galima ilgai diskutuoti. Šiuo metu televizija, man asmeniškai, negali pasiūlyti beveik nieko įdomaus, todėl savo dėžę įjungiu labai retai, o visą informaciją randu internete.

    Kalbant apie techniką, tai manau, jog yra labai gerai, kad LTV gali sau leisti gana šiuolaikinę įrangą. Dabar jie turi visą įrangą HD transliavimui, bet to nedaro, nes dauguma žmonių Lietuvoje vis dar turi senus kineskopinius televizorius. Geras profesionalas ir su muiline gerai nufilmuos, bet mėgėjiška technika vistiek neatstos profesionalios. Ir tai lemia netik vaizdo kokybė, bet ir įvesties/išvesties jungtys, valdymas, medžiagų kokybė. Mėgėjišką kamerą mes galim nusipirkt ir pasikeist po metų kitų, profesionali turi nepriekaištingai tarnauti bent jau gerą dešimtmetį.

  8. […] Kaip dirba Lietuvos televizija? […]

  9. Eugenijus parašė:

    Kazkada buvom laimeje pakvietima i Tele Loto ar kaip ta loterija vadinasi… Tad teko lankytis LNK filmavimo studijose.
    Po laidos filmavimo einant atgalios reikejo praeit orbitos (lyg ir ) filmavimo studija ir kai kas norejo nueit is arciau paziuret tas dekoracija ir t.t. Bet vaike mus ten kaip katorgininkus 😀 Neleido nieko paziuret… Sako cia ne musu, mes nenorim but atsakingi ir t.t.

    Vnz cia tavo nuotraukose pamaciau daugiau nei to apsilankymo metu 😀
    Geras foto reportazas 😉

  10. vvv2 parašė:

    – Lietuvos televizija turetu „specialiai“ vengti siuolaikiniu „iskrypimu“, aisku galima tai vadinti svelniau (mada, jaunatviskumas), galima dar grubiau, bet Lietuva yra Lietuva butent savo senove.

  11. Praeivis parašė:

    Autoriui, TV3 nesiulyčiau, LNKpažiureti kažkas idomiau. Bet iš tikro reiktu pamatyti kokia nors viena iš vakarietiškų TV studiju (bent jau Varšuvos) kad suprastumete kad LTV skurdas visiškas…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *